- išskidėti
- 2 išskidė́ti Mšk žr. išskidyti: Ta kepurė sena, išskidė́jus, nuspurus Pn. Jau nebekokios pirštinės – išskidė́ję Lnkv. Ploni, skysti debesys, lyg išskidėjęs marškonis, nudraikė padangę rš. \ skidėti; išskidėti; praskidėti
Dictionary of the Lithuanian Language.